Dziudo bendruomenei

"Nėra jokios naudos sakyti "Mes stengiamės, kaip tik galime". Tiesiog darykite ką reikia daryti, ir jums pasiseks." -W.Churchill

MŪSŲ REMĖJAI IR PARTNERIAI

Skrudindami kavą negalime apsieiti be žinių, įgudžių ir profesionalumo, tačiau svarbiausias elementas yra disciplina. Tik jos dėka galime užtikrinti kokybę ir kiekvieną kavos partiją paskrudinti vienodai gerai. Na, o gerą kavą dar geresne padaryti gali tik jos diktuojamos legendos, kuriomis mūsų kavos ir yra apipintos. Laikydamiesi tokios pasaulėžiūros, atsidūrėme prie dziudo asociacijos durų. Būtent ši sporto šaka atsirado įkvėpta legendų ir pasižymi itin griežta disciplina. Įžvelgę šiuos broliškus panašumus, nusprendėme paremti mums artimą sportą, tuo pačiu paremdami ir požiūrį, kuris mūsų produktą daro geresniu.

Artimiausi renginiai

No event found!

STEBĖK GYVAI

2021m. Lietuvos čempionatų transliacijos

PRENUMERUOK

2021 m. Lietuvos čempionatų vaizdo įrašai

Skirk 1.2% savo GPM

Prisidėk prie mūsų sporto vystymo
Lietuvos dziudo asociacija, kodas 302716670

Dziudo. KURO OBI (juodasis diržas)

Kėdainiuose įvykusiame Lietuvos dziudo čempionate pusantro šimto dziudo kovotojų susigrūmė dėl šešiolikos čempionų titulų. Septyni nugalėtojai, ant aukščiausio apdovanojimo pakylos laiptelio lipę ryšėdami ruduosius diržus, kartu su čempionų titulais pagal Nacionalinės dziudo asociacijos taisykles įgijo teisę užsirišti juodąjį diržą (kuro obi).

Metafora apie kovotojų meistriškumo simbolį – juodąjį diržą – pasakoja, kad mokinys pradeda savo kelią nuo balto diržo. Nuo liejamo prakaito per ilgalaikes pratybas diržas tamsėja, kol tampa juodas. Kita metafora – meistro gyvenimo saulėlydyje, kai pasiekiamas aukščiausias lygis, diržas vėl tampa baltu, taip pradedant gyvenimo ciklą iš naujo. Tai simbolizmas, be kurio Rytų kovos menas prarastų dalį žavesio.

Realesnė istorija apie juodojo diržo kilmę yra susijusi su loginiu stalo žaidimu GO. Jis atkeliavo į Japoniją iš Kinijos. XVII a. GO meistras Honinbo Dosaku įdiegė meistriškumo laipsnius DAN, o vėliau šia sistema pasinaudojo ir Jigoro Kano, kuris 1882 m. įkūrė  pirmąją dziudo mokyklą – Kodokan.

Pamažu DAN sistemą perėmė ir kitos kovos meno šakos.

Iš pradžių sistemą sudarė trys Kyu lygiai ir trys DAN laipsniai. Jauniesiems mokiniams suteikiamas Kyu lygis (jie vadinami mudansha), patyrusiems – DAN laipsnis (yudansha).

Jau 1883 m. pirmieji DAN suteikiami vėliau dziudo legendomis tapusiems Tomita Tsunejiro ir Shiro Saigo. Pagal pastarojo gyvenimo istoriją kino režisierius Akiro Kurosawa 1943 m. sukūrė dziudo sagą „Sanshiro Sugata“.

Pats Jigoro Kano kaip neeilinė asmenybė paliko ryškų pėdsaką tiek Japonijos, tiek viso pasaulio kovos menui ir sportui. Būdamas vos 22 metų, jis įkūrė tuo metu progresyvią kovos mokyklą. Čia be paplitusios tradicinės praktikos – formalaus kovos judesių atkartojimo (kata) – japonų kovos mokytojas įvedė laisvą kovą (randori), vėliau tapusią dziudo sporto pagrindu. Tam, kad mokiniai galėtų nevaržomai grumtis visa jėga ir greičiu, iš kovos arsenalo pašalinta visi veiksmai, kurie per randori kovą galėtų stipriai sužaloti partnerį. Tai lėmė greitą progresą ir netrukus Kodokan mokiniai buvo pajėgūs mesti iššūkį stipriausioms to meto Japonijos džiudžicu mokykloms.

 

 

 

1886 m. įvyko varžybos, nulėmusios Kodokan mokyklos ir kartu visos Japonijos kovos  meno vystymąsi. Tokijo policijos departamentas, siekdamas modernizuoti policijos pareigūnų pasirengimą kovai be ginklo, rinkosi efektyviausią metodiką. Tam buvo suorganizuotos dvikovos tarp dviejų stipriausių kovos mokyklų Kodokan ir Yoshin-ryu atstovų.

Yoshin-ryu mokykla buvo įkurta 1642 m., jos įkūrėjas, kovos meno žinovas, gydytojas Akiyama Shirobei Yoshitoki – džiudžicu legenda. Pasakojama, kad jis, pastebėjęs kaip nusvyrančio gluosnio šakos nusikratė jas slegiančio sniego ir atsitiesė nenulūžusios, sugalvojo principą: „Iš pradžių nusileisk, kad vėliau nugalėtum“. Šis principas tapo džiudžicu filosofijos pagrindu.

Vienos iš seniausių džiudžicu mokyklos ir Kodokan varžytuvėse iš  penkiolikos dvikovų tik dvi baigėsi lygiosiomis, o kitose pergalę iškovojo Jigoro Kano mokiniai. Netrukus Kodokan metodas tapo pagrindiniu rengiant pareigūnus, taip pat išpopuliarėjo šalyje ir išplito po pasaulį. Išaugo ir Jigoro Kano įtaka. 1909 m. Jigoro Kano tapo Tarptautinio olimpinio komiteto nariu.

Įdomesnių įvykių chronologija:

1882 m. Jigoro Kano įkuria kovos mokyklą Kodokan;

1883 m. Kodokan mokykloje įvedama Kyu-DAN sistema ir suteikiami pirmieji DAN;

1886 m. DAN laipsnio dziudo meistrai įgyja teisę ryšėti juodą raištį;

1895 m. suformuojamos penkios metimų grupės (Gokyo no Waza), skirtos nuosekliam Kodokan esminės technikos įsisavinimui. Kiekviena veiksmų grupė surišta su kitu, aukštesniu lygiu (Kyu).

1899 m. Japonijos kovos menų draugijos „Butokukai“ prašymu Jigoro Kano parengia pirmas bendras džiudžicu varžybų taisykles. Jos vėliau modifikuojamos: atsisakoma pavojingų veiksmų, įvedamos svorio kategorijos, standartizuojamas varžybų procesas. Tai tampa šiuolaikiniu dziudo varžybų reglamentu.

1907 m. pakinta apranga – tradicinė kimono keičiama į dziudogi (su prailgintomis kelnėmis ir rankovėmis, raištis pakeičiamas diržu).

                           

1919 m. „Butokukai“ oficialiai įtvirtina Jigoro Kano idėją – iš kovos meno (budžicu) išsivysto kovos kelias (budo). Kovos meno siaurą praktinį tikslą – kuo greičiau išeliminuoti priešininką – keičia asmens fizinio ir dvasinio tobulėjimo per kovos pratybas idėja. Kano džiudžicu pervadinamas į dziudo. Naujoje budo etikoje jaučiama švietėjiška Jigoro Kano įtaka – gerovė visiems (jita kyoei).

„Dziudo tikslas yra tobulėti fiziškai, intelektualiai ir morališkai visuomenės labui“, – teigė J.Kano;

1930 ir 1943 m. Kodokan įveda naujus diržus, skirtus ypatingai aukštiems DAN. Nuo šešto iki aštunto laipsnio skiriamas baltas-raudonas diržas (kohaku obi). Balta spalva simbolizuoja tyrumą, o raudona – intensyvumą. Aukščiausiems – devintam ir dešimtam – DAN pažymėti pradedamas naudoti raudonas diržas (aka obi);

1935 m. kaip papildoma motyvacija jaunesniems mokiniams  iš Europos pradėjo plisti spalvotų diržų sistema, kuri buvo skirta Kyu lygiams. Daugiausiai prie to prisidėjo Mikonosuke Kawaishi. Jis laikomas Prancūzijos dziudo tėvu. Manoma, kad tokia mintis jam kilo, pastebėjus šią tradiciją Londono Budokwai kovos klube (įkurtame 1918m.);

Spalvoti diržai Kyu lygiams (Nacionalinė dziudo asociacija)

 

 

 

 

1951 m. dziudo tapo tarptautiniu sportu – Paryžiuje įvyko pirmasis Europos čempionatas. Jame nebuvo svorio kategorijų, bet dalyviai buvo skirstomi į grupes pagal 1, 2 ir 3 DAN bei Kyu. Pastarojoje grupėje antrą vietą užėmė Anton Geesink iš Olandijos (būsimas pirmasis ne japonų kilmės pasaulio čempionas). Taip pat pirmenybėse buvo ir atvira grupė, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys. Čia stipriausiu Europos dziudo kovotoju tapo prancūzas Jean de Herdt;

1956 m. pasaulio čempionatas įvyko Tokijuje ir absoliučiu nugalėtoju (nebuvo skirstoma į grupes ar svorio kategorijas) tapo japonas Shokichi Natsui;

1961 m. pirmą kartą pasaulio dziudo čempionatas vyko už Japonijos ribų ir jame pergalę pirmą sykį iškovojo ne japonas, o 198 cm, 120 kg olandų milžinas Anton Geesink, nugalėjęs buvusį čempioną Koji Sone;

1964 m. dziudo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Kovos vyko keturiose svorio kategorijose ir, nors dominavo japonų sportininkai, didžiausią prestižą turinčioje atviroje kategorijoje čempionu vėl tapo Anton Geesink.

 

 

XX a. pradžioje Jigoro Kano švietėjiška veikla, kuri buvo nutaikyta į visuomenės gerovę, griežti moralės ir elgesio reikalavimai Kodokan mokiniams, stipriai disonavo su tuo metu ne itin gerą vardą turėjusiomis agresyviomis džiudžicu mokyklomis. Kano įtakojo, kad kovos menas, turėjęs daugiausia siaurą praktinę paskirtį – kuo efektyviau neutralizuoti priešininką – įgavo nauja kryptį – kovos kelią (budo), kuris skirtas asmenybės ugdymui per kovos pratybas. Kartu susiformavo ir nauja humanistinėmis vertybėmis grįsta dziudo etika. Būtent ji lėmė, kad pokario laikotarpiu, skirtingai nei kitos kovos menų kryptys, kurios buvo uždraustos kaip pernelyg militaristinės, dziudo veikla nebuvo apribota.

Geros manieros, agresijos valdymas tapo kovotojo brandos požymiu. Posakis „Dziudo prasideda ir baigiasi nusilenkimu“ atspindi vertybes, kurios yra išvardintos etikos kodekse. Nuo jų jaunieji mokiniai, peržengę mokyklos slenkstį, pradeda dziudo pamokas. Varžybų taisyklės griežtai draudžia bet kokią nepagarbą kolegoms, teisėjams ar visuomenei.  Laimėtojas, arogantiškai demonstruojantis savo pranašumą prieš nugalėtą priešininką, gali būti pašalintas iš varžybų. Dziudo etikos kodekso ir  gerų manierų (reigi) laikymasis turi įtakos sprendžiant dėl aukštesnio diržo suteikimo.

Dziudo yra griežtai kodifikuotas kovos metodas. Jo pradiniuose lygiuose mokiniai turi įsisavinti esminius dziudo veiksmų principus. Juos nuo balto iki juodojo diržo skiria griežtai apibrėžtų 40 metimų ir 32 veiksmai parteryje. Laikydamas diržo egzaminą mokinys privalo pademonstruoti pakankamus įgūdžius pritaikant veiksmus įvairiose situacijose.

Išskirtinės galimybės suteikiamos įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionams. Jaunesniųjų grupėse suteikiami Kyu lygiai (spalvoti) diržai, o suaugusiųjų – juodieji (kuro obi) diržai. Juodasis diržas simbolizuoja meistro lygį. Bet tai tik brandą pasiekusio dziudokos kelio pradžia. Siekiantys įgyti aukštesnius laipsnius, DAN meistrai turi dar įvaldyti papildomus 28 metimus, pademonstruoti improvizacijos įgūdžius kovose ir kiekvienam kitam laipsniui atlikti po vieną iš 6 oficialių Kodokan kata.

Įgyjantys aukštesnius laipsnius, dziudo meistrai nuo 6-tojo DAN įgauna teisę ryšėti raudoną-baltą diržą (kohaku obi). Tokie laipsniai suteikiami tiems, kurie prisidėjo prie dziudo teorijos vystymo, metodikų kūrimų ar aukštų auklėtinių sportinių pasiekimų.

9 ir 10 DAN suteikiamas tik iškiliausioms asmenybėms,  nuėjusioms ilgą ir garbingą kelią, dziudo veiklai paskyrusioms visą savo gyvenimą.

  • Nuo pat įkūrimo pradžios 1882 m. Kodokan suteikė tik penkiolika 10 DAN;
  • Tarptautinė dziudo federacija – tik penkis 10 DAN;
  • Kitos dziudo organizacijos taip pat pagal savo sistemą suteikė dziudo 10 DAN. Tarp jų – Mikonosuke Kawaishi, kuris yra laikomas Prancūzijos dziudo tėvu. Keiko Fukuda – pirmoji moteris įgijusi tokį laipsnį;
  • Iškiliausi Lietuvoje dziudo meistrai nusipelnė ryšėti raudoną-baltą diržą. 6-ąjį DAN laipsnį pasiekė ne vieną olimpietį paruošęs treneris Petras Vinciūnas, Panevėžio R.Sargūno sporto gimnazijos treneris Ričardas Balta, Alytaus miesto sporto centro treneris Zenonas Vencevičius ir ilgametė moterų rinktinės trenerė, mokslų daktarė Lolita Dudėnienė.

Dziudo. KURO OBI (juodasis diržas)

Kėdainiuose įvykusiame Lietuvos dziudo čempionate pusantro šimto dziudo kovotojų susigrūmė dėl šešiolikos čempionų titulų. Septyni nugalėtojai, ant aukščiausio apdovanojimo pakylos laiptelio lipę ryšėdami ruduosius diržus, kartu su čempionų titulais pagal Nacionalinės dziudo asociacijos taisykles įgijo teisę užsirišti juodąjį diržą (kuro obi). Metafora apie kovotojų meistriškumo simbolį – juodąjį diržą – pasakoja, kad mokinys pradeda savo kelią nuo balto diržo. Nuo liejamo prakaito per ilgalaikes pratybas diržas tamsėja, kol tampa juodas. Kita metafora – meistro gyvenimo saulėlydyje, kai pasiekiamas aukščiausias lygis, diržas vėl tampa baltu, taip pradedant gyvenimo ciklą iš naujo. Tai simbolizmas, be kurio Rytų kovos menas prarastų dalį žavesio.

Daugiau »

Nacionalinės dziudo asociacijos visuotinis narių susirinkimas

2021-04-15, 20 val. šaukiamas Nacionalinės dziudo asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo vieta – nuotolinio susitikimo platforma ZOOM. Apie narių susirinkimą pranešama asociacijos interneto svetainėje ir papildomai siunčiamas priminimas asociacijos nariams jų nurodytais el.adresais. Asociacijos nariai, gavę pranešimą, turi asociacijos el.adresu: lithuaniajudo@com informuoti apie savo atstovo patvirtintą įgaliojimą, vardą, pavardę ir atstovo, dalyvausiančio susirinkime, el.adresą, kuriuo bus atsiųsta nuotolinio susitikimo platformos ZOOM nuoroda. Narių susirinkime galės dalyvauti tik patvirtinti narių atstovai.   2021-04-15 NDA narių susirinkimo darbotvarkė. Nario mokesčio lengvata už 2020 metus. KYU-DAN sistema. NDA veiklos ataskaita. NDA finansinė ataskaita. Vykdomojo komiteto narių veiklos ataskaitos. Vykdomojo komiteto narių įgaliojimų patvirtinimas arba

Daugiau »

2021 m. Lietuvos U21 dziudo čempionatas

Previous Next 2021 03 06 dieną Plungėje vyko Lietuvos U21 dziudo čempionatas. Susirinko 128 stipriausi jaunimo amžiaus grupės sportininkai. Didelis ačiū “Plungės sporto ir rekreacijos centro” vadovams ir “Plungės dziudo klubui” už didžiulį indėlį ir pagalbą rengiant šias varžybas. Labai džiaugiamės, kad vienas iš svarbiausių Nacionalinių čempionatų vyko būtent žemaitijoje. Didžiausia pagarba treneriams, už tikrai gausų būrį dalyvių, net ir karantino sąlygomis. Varžybas vykdėme laikydamiesi visų su pandemija susijusių ribojimų ir rekomendacijų. Varžybos buvo jaukios, stiprios ir kas labai svarbu – be traumų.  Sveikiname  prizininkus ir visus dalyvavusius! Kartu mes tikrai didelė jėga! U21 Lietuvos čempionai ir prizininkai: 48 kg1.

Daugiau »

Reakcija į LDF nepagrįstus priekaištus

Lietuvos dziudo federacija 2021-03-04 išplatino pranešimą   Dėl įžūlių manipuliacijų – LDF raginimas atsakingoms institucijoms Lietuvos dziudo federaciją pasiekė signalai dėl šį šeštadienį, kovo 6-ąją, planuojamų rengti varžybų Plungėje, skambiai pavadintų Lietuvos jaunimo čempionatu. Federacija šį renginį vertina ne tik kaip klaidinantį visuomenę, tačiau ir galimai pažeidžiantį šalies įstatymus bei nelegalų.  Nacionalinė dziudo asociacija priversta reaguoti į eilinę federacijos dezinformaciją.     Dziudo federacijos teiginiai Nacionalinės dziudo asociacijos replikos 1. Lietuvos dziudo federacija artimiausiu metu ketina kreiptis į atsakingas šalies bei tarptautines sporto organizacijas, taip pat ragina atkreipti dėmesį ir šalies teisėsaugos institucijas dėl įžūlaus sporto bendruomenės klaidinimo bei galimo

Daugiau »

Neisbaigiantys LDF akibrokštai…

Kad dziudo sporte nekvepia taika, patvirtino ir pastarieji įvykiai – vasario mėnesio savaitgaliais organizuoti Lietuvos dziudo federacijos čempionatai. Jau beveik tris metus viešojoje erdvėje diskutuojama apie nesibaigiančią priešpriešą tarp dviejų organizacijų – Lietuvos dziudo federacijos, pripažintos tarptautinės dziudo federacijos, bet vienijančios tik keliolika (16) realią veiklą vykdančių dziudo klubų, ir Nacionalinės dziudo asociacijos, atstovaujančios didžiąją dalį (50 narių iš 80 dziudo organizacijų). Apie spręstinas realias sportininkų problemas užsiminė ir Seimo Jaunimo ir sporto komisija bei ŠMSM viceministras. Nacionalinė dziudo asociacija, siekdama išspręsti šalies dziudo sporto problemas, federacijai ne kartą siūlė įvairių formų bendradarbiavimą. Sausio mėnesį vietoje konfrontacijos pasiūlyta sujungti dviejų

Daugiau »

Turime naują narį!

Džiugu pranešti, kad į Nacionalinės dziudo asociacijos  gretas prisijungė – “Alytaus sporto ir rekreacijos centras”! Alytus visada buvo žymus, kaip puikių dziudo sportininkų kalvė turinti puikių specialistų. Didelis džiaugsmas sulaukti tokių stiprių partnerių.

Daugiau »

nariai

Partneriai

Susisiekite su mumis

Nacionalinė dziudo asociacija

darbo laikas:

Pirmanienis – Penktadienis

9:00-17:00

Ⓒ 2020 Nacionalinė dziudo asociacija